M18
Nemeluosiu bet man atrodo priėjau galą. Gyvent nebegaliu.
Nieks nesupranta to skausmo viduje. Žlugus, tuščia ir palaida.
Psichologishkai man senai jau, ejau pas specialistus, nepadejo. O aplinkiniai neregavo, bet ir pati savęs nežiurejau. Niekada nenorejau gyvent kai pamačiau kas laukia manęs.
16ikos dirbau ir nuomavausi buta, gerai buvo tuo momentu kai suprato mano situacija ir nesmerkė.
Būdama jau 18(dabar) užsimineju nelegaliais dalykais. Bandau verstis kiek nors.
Nors, prieš tai buvau dariusi pertrauka viskam, kol buvau pas mamą apsigyvenus nes reikėdavo jai pagalbos namuose gimus naujagimei. (Savo buta nuomavausi toliau )
Stengiausi, ziauriai stengiausi, pati stebejausi tuom. Bet nieks nemate pastangų mano, vis budavo isnaudojimas, kol gale pradejau gyvent savo gyvenima, kas nepatiko mamai ir jos draugui.
Nepatiko kad negriztu, beveik nebunu, tas spaudimas kiekviena diena naikindavo mane. Kol nesunaikino. Mamos draugas motyvavo mane nusi*udyt konflikto metu, o to ir betruko man, nes buvau bandziusi jau keleta kartu. O kai dabar pasake zmogus kur gyvena po vienu stogu, kaip šeima vos ne.
Pasiėmiau peilį ir dūriau sau priešais mamos ir kitu akis. Nieko blogo nenutiko tik susiuvo ir viskas. Bet tą dieną praradau viska dėl ko stengiausi. Po ligonines turejau ilsėtis daug, ir leist viskam sugyt.
Nei dirbt nei isvaziuot niekur. Pati savim pasirupint ir negalejau.
Apsistojau pas draugus kol atsigausiu, grizau i savo buta, ir savininkas buto pasake kad bus parduodamas butas. Nori 5k imokos ir 5k dalimi išsimoketinai.
Aš nežinau, žlugus. Bandziau daug aš daryti, galvoti. Prarandu net namus kurie gali buti mano.
Aš tiesiog atsikvepiau šiandien ir pasakiau kad pasiduodu, nes esu silpna. Silpna dealint su viskuom. Bet tuo pačiu metu mano kita puse nori NORI turet savo namus, irodyt kad nebuvau beviltiška. Kad ir man kas nors pavyko. Vieninteli varianta matau važiuoti į uzsieni ir dirbt.
Bet esu palaidas žmogus, ir man nieks neidomu. Jei gausiu alga normalia, prataškyčiau iškart, nesugebu kontroliuoti savęs. Nieko neprisileidziu arti savęs, saugau tas paskutines šukes. Bet kaip ir minėjau pradedu pasiduot. Darysiu viska iš eiles nekreipiant demesio i tai kad blogai kam nors bus. Ar tai bus labai gerai.
Nežinau net. Kaip kontroliuoti save kitur? Kur važiuot ir uzsidirbt? Jei sugebesiu tai pradžioj ir sukandus dantis pasedesiu darydama tai ka darau dabar. Tiesiog nežinau. Atrodo galiu turet savo svajoniu gyvenima sutaupius.Bet paleidziu laukais viska. Nes dabar galeciau turet tą suma, bet deja atsisedus skundziuosii.

@anonimlt

AnonimLT – pasidalink savo mintimis anonimiškai! 🫶

📝 Parašyk savo klausimą ar istoriją mūsų Telegram bote:
AnonimLT_TeleBot

💬 Norite pabendrauti? Prisijunkite prie mūsų grupės AnonimLT chat!