Šiandien, rugpjūčio 22 dieną gimė rusų mokslininkas, filosofas ir revoliucionierius Aleksandras BOGDANOVAS (1873-1928).

Žmogus, dalyvavęs kuriant Rusijos Socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partijai, kartu su Maksimu Gorkiu ir Anatolijumi Lunačiarskiu – vienas pagrindinių „dievostatos“ (богостроительство) judėjimo atstovų bei kūrėjų, išsiskyręs itin originalia, nestandartiška mąstysena.

Dviejų fantastinių romanų („Raudonoji žvaigždė“, „Inžinierius Menis“), daugybės filosofinių darbų („Naujasis pasaulis“, „Empiriomonizmas“ ir kt.) autorius, knygoje „Tektologija“ padėjęs pagrindus šiuolaikinei sistemų teorijai ir sinergetikai.

Ypatingą dėmesį Bogdanovas skyrė klausimui dėl socialinės organizacijos. Tačiau tikruoju jo minties ir darbo leitmotyvu buvo būtent žmogus, ir klausimas dėl jo gyvenimo pilnatvės. Socializmą / komunizmą Bogdanovas pirmiausia matė būtent kaip priemonę pastarajai pasiekti. Ir matydamas išsivaduojamąjį socialinės revoliucijos potencialą, jis kartu kone pranašiškai numatė ir biurokratinio išsigimimo grėsmę (kuri galiausiai ir pražudžiusi Tarybų Sąjungą).

O nugyveno Bogdanovas permainingą gyvenimą, spėdamas tapti ir revoliucionieriumi-pogrindininku, ir vienu iškiliausiųjų to laiko rusų medikų bei mokslininkų; tuo pačiu – jis nesitaikstė nei su viešąja, tos ar anos valdžios diktuojama opinija, nei su bendražygių (revoliucionierių, bolševikų) dogmatizmu, bet buvo giliai idėjinis, nei garbės, nei valdžios postų nesivaikęs žmogus.

Nenuostabu, kad dar tarybmečiu Bogdanovo asmuo buvo tikslingai nustumtas į tam tikrą užmarštį („„tam tikrą“, nes jį ir partinė istorija, ir filosofija atsiminė dėl prieš pastarąjį V. Lenino pradėtos polemikos); juo labiau yra šiandien, kada oficialusis rūmų mokslas tarnauja nebe partinei biurokratijai, o šaltam ir žmogui abejingam pinigui.

Bet ir jo darbai, ir gyvenimiškas pavyzdys niekur nedingsta, o gyvuoja ir šiandiena, XXI amžiuje. Šia proga, kviečiame jį atsiminti, o norinčius – susipažinti ir su jo darbų (tiek fantastikos, tiek publicistikos ir filosofijos) rinktine „Socializmo klausimai“ (Вопросы социализма).

Žr. nuorodą: https://tiesos.org/wp-content/uploads/2026/08/bogdanov-a.a.-voprosy-socializma-sbornik.pdf

SOCIALIZMO TEORIJA IR ISTORIJA (1) SOCIALIZMAS IR DABARTIS

Michailas Bugakovas pradeda naują paskaitų ciklą - "Socializmo teorija ir istorija" kur pateiks bendrą socializmo idėjos raidos apžvalgą, nuo jos ištakų iki šių dienų; be šios, įvadinės, laidos, ciklas susidės iš 12 laidų-paskaitų.

https://www.youtube.com/watch?v=8ywry1fzItM

Politkalinio A. Paleckio pamąstymai apie "antisistemininkų" pamėgtą Vokietijos partiją.

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/algirdas-paleckis-afd-slopinti-jau-velu/

SOCIALIZMO TEORIJA IR ISTORIJA (2) SOCIALISTINĖS IDĖJOS IŠTAKOS

Michailas Bugakovas pradeda naują paskaitų ciklą - "Socializmo teorija ir istorija" kur pateiks bendrą socializmo idėjos raidos apžvalgą, nuo jos ištakų iki šių dienų.

Šioje, antrojoje, paskaitoje M. Bugakovas aptaria istorines socializmo idėjos ištakas: nuo antikos mąstytojų ir pirmųjų krikščionių, iki XIX amžiaus pramonės perversmo ir socialistų-utopistų.

https://www.youtube.com/watch?v=572fc8nqyBc

🗳 Ar rinkimai reiškia demokratiją?

Demokratiją dažnai siejame su rinkimais, Konstitucija ir teise rinktis valdžią. Tačiau ar vien rinkimų ir politinių teisių pakanka, kad visuomenė iš tiesų valdytų savo gyvenimą?

Šiame straipsnyje keliama mintis, kad demokratija – tai ne tik teisė balsuoti, bet ir galimybė patiems spręsti, kaip organizuojamas visuomenės gyvenimas.

Kol pagrindiniai ištekliai ir visuomenės sukurtas turtas priklauso privatiems savininkams, ar visi žmonės turi vienodas galimybes daryti įtaką svarbiausiems sprendimams?

📖 Skaitykite straipsnį ir sužinokite, kodėl tikroji demokratija neapsiriboja rinkimais.

#Demokratija

https://telegra.ph/Kas-yra-demokratija-10-13

🤡 Ar pramogų jūroje paskendusi visuomenė iš tiesų yra laisva?

Masinę kultūrą įprasta laikyti laisvo pasirinkimo viršūne – juk galime žiūrėti bet kurį šou, pirkti bet kurį daiktą ir klausytis kurio tik norime gurū.

Tačiau ar tikrai pasirinkimas tarp 15 straipsnių apie popžvaigždžių maistą ir Elono Musko skraidančių mašinų reiškia, kad patys valdome savo sąmonę?

Šiame straipsnyje triuškinama iliuzija, jog maskultas yra tiesiog nekaltas laisvalaikis.

Tai – tobulas neofeodalinio kapitalizmo manevras, sukurtas užversti išsunktus darbuotojus informacinėmis šiukšlėmis ir nusukti akis nuo tikrosios išnaudojimo tiesos.

https://telegra.ph/Sm%C4%97lio-d%C4%97%C5%BE%C4%97s-idiotai-Kod%C4%97l-maskultas-tapo-tobulu-opijumi-kapituliavusiai-liaud%C5%BEiai-10-17

#MasinėKultūra

🇫🇷 Prancūzijoje – nebe moksleivių protestas, o tikras visuomenės sukilimas?

Kaip paprastas moksleivių pasipriešinimas užjūrio teritorijoje (Majote) peraugo į didžiausią protestų bangą nuo 2023 m.?

Valstybinių mokyklų apleidimas, kylančios kainos ir represinė valstybės reakcija išvedė į gatves beveik milijoną prancūzų. Šis judėjimas nebereikalauja atšaukti konkretaus įstatymo – jis reikalauja esminio socialinio susitarimo ir pagarbos viešosioms paslaugoms.

🔍 Pagrindinės įžvalgos iš naujausios analitikos ir interviu su aktyviste Rym Khadhraoui:

Unikalus solidarumas: Prestižinių Paryžiaus mokyklų moksleiviai stato barikadas iš solidarumo su priemiesčių (banlieues) bendraamžiais ir mokytojais.

Griežtėjantis valstybės atsakas: Per dvi savaites suimta per 8 000 žmonių (89 % iš jų – moksleiviai).

Politinis lūžis prieš rinkimus: E. Macrono pozicijoms silpstant, atsiranda esminė kryžkelė tarp M. Le Pen dešiniųjų ir J. L. Mélenchono kairiųjų.

Kuo viskas pasibaigs ir ar laukia visuotinis streikas?

👉 Skaitykite pilną straipsnio vertimą https://telegra.ph/Pranc%C5%ABzijos-moksleivi%C5%B3-jud%C4%97jimas-%C5%BEeng%C4%97-%C4%AF-nauj%C4%85-etap%C4%85-10-21

🔥 Atpirkimo ožiai ir šventosios korporacijos: kodėl kraštutinė dešinė nemato dramblio kambaryje?

​Krapštote paskutinius centus už nuomą ar šildymą? Kasčiūno ir Sinicos retorikoje atsakymas visada vienas – kaltas imigrantas ar kurjeris prie jūsų durų. Tačiau kodėl iš šių „tautos gynėjų“ negirdime nė pusės žodžio apie stambiąsias korporacijas ir viršpelnius kraunančius bankus? ​Baimė yra pelninga prekė. Kol dešinieji pakiša kiaulės galvą prie mečetės ir kartu su reitingus gaudančia žiniasklaida kuria priešrinkiminį šou, stambusis kapitalas be jokios sąžinės graužaties aukoja paprastų žmonių gyvenimus ant savo begalinio pelno godumo aukuro.

https://telegra.ph/Atpirkimo-o%C5%BEiai-ir-%C5%A1ventosios-korporacijos-kod%C4%97l-kra%C5%A1tutin%C4%97-de%C5%A1in%C4%97-nemato-dramblio-kambaryje-10-22

Ar baltų gentys gyveno „komunizme“? Ką iš tikrųjų atskleidžia tūkstantmečiai svetimšalių raštai

🌲Ar žinojote, kad tūkstantį metų iki prievartinių XX amžiaus eksperimentų ir valstybinių imperijų atsiradimo, baltų gentys gyvavo santvarkoje, kurią istorikai ir antropologai vadina pirmykščiu komunizmu?

Šiame straipsnyje pasineriama į autentiškus I–XV a. tekstus – nuo romėno Takito ir ostgotų valdovo Teodoriko laiškų iki Adomo Brėmeniečio bei popiežių bulių. Svetimšaliai stebėtojai su nuostaba fiksavo visuomenę, kurioje nebuvo karalių despotijos, privataus žemės monopolio, vergovinių plantacijų ar privalomų valstybinių duoklių. Tai buvo pasaulis, grįstas karine demokratija, res communis ištekliais, sakralinėmis talkomis ir bendruomeniniu solidarumu.

Straipsnyje taip pat atliekama M. Gimbutienės tezių analitinė dekonstrukcija, paremta R. Rimantienės, A. Tautavičiaus ir G. Zabielos archeologiniais tyrimais, bei atskleidžiamas dialektinis tiltas tarp archajiškos baltiškosios laisvės ir šiuolaikinių visuomenės raidos teorijų.

👉 https://telegra.ph/Ar-balt%C5%B3-gentys-gyveno-komunizme-K%C4%85-i%C5%A1-tikr%C5%B3j%C5%B3-atskleid%C5%BEia-t%C5%ABkstantme%C4%8Diai-svetim%C5%A1ali%C5%B3-ra%C5%A1tai-10-28

💥 Mūsų visuomenė nėra viena graži bendruomenė, kur visi plaukiame viena valtimi. Tai dviejų klasių arena. ⚔️

🏛 Vienoje pusėje – tie, kurie valdo bankus, korporacijas bei energetiką, kitoje – mes, kurių kasdienį darbą ir santaupas griauna infliacija. 📉 O valdžia? Ji mums pasiūlo kas kelerius metus išsirinkti naują vadybininką – laisvę rinktis tarp „Pepsi“ ir „Coca-Cola“, kol abu gėrimai gaminami iš to paties nuodingo kapitalo sirupo. 🥤❌

🔥 Bet kodėl jie taip paniškai bijo pilietinio nepaklusnumo ir organizuotų streikų? Todėl, kad protestas malšinamas ne dėl triukšmo, o dėl to, KIEK ELITUI KAINUOJA NUOLAIDOS. 💰💸

🚨 Kol leidžiamės įtikinami tylėti ir pasyviai vartoti, pabusime galutinai valdomoje UAB „Valstybė“ (kurios įmonės kodas 111105555, beje, jau šiandien puikuojasi Registrų centre). 🏢🧾

❓ Kada piktas komentaras virs tikra jėga ir ko iš tiesų bijo sisteminiai režisieriai? ✊

👉 Skaitykite pilną straipsnį čia: https://telegra.ph/Demokratijos-spektaklis-ko-vald%C5%BEia-pani%C5%A1kai-bijo-j%C5%ABs%C5%B3-proteste-10-28

Virimo taškas: Kaip Vašingtonas dešimtmečius ruošė dirvą karui Ukrainoje?

Ar dabartinis karas Ukrainoje kilo staiga, tarsi iš giedro dangaus, ar tai ilgametės geopolitinės strategijos rezultatas? Remiantis žinomo autoriaus Stepheno Kinzerio tyrimu, naujame straipsnyje atveriama išsami ir kritiška šio konflikto priešistorė:

Nuo CŽV iki leidyklos „Prologue“: slaptaoperacijos, nacių žvalgybos archyvai ir JAV politika nuo 1947 metų.

NVO tinklai ir įtaka: Nacionalinio demokratijos fondo (NED), USAID bei Atviros Lietuvos fondo vaidmuo formuojant visuomenės mąstymą.

Geopolitiniai lūžiai: NATO plėtra, dvigubi standartai (Meksikos analogija) ir 2014 metų Maidano įvykiai Kijeve.

Vyno metafora: kas iš tikrųjų apnuodijo santykius tarp Europos, Rusijos ir Ukrainos?

📄 Skaitykite pilną straipsnį čia:https://telegra.ph/Virimo-ta%C5%A1kas-Kaip-Va%C5%A1ingtonas-de%C5%A1imtme%C4%8Dius-ruo%C5%A1%C4%97-dirv%C4%85-karui-Ukrainoje-11-03

🇫🇷 Prancūzija pratrūko: 1,6 milijono žmonių kyla prieš Macroną! 💥
​Paryžiaus ir kitų 70 Prancūzijos miestų gatves užplūdo istorinio masto protestai. Nuo moksleivių, blokuojančių mokyklų duris, iki ugniagesių, geležinkeliečių ir muziejų darbuotojų – visuomenė vienijasi galingame visuotiniame streike.
​🔥 Kas perpildė prancūzų kantrybės taurę?
​Žlugdanti infliacija ir atlyginimai: „Akcininkams pinigų pilna, o atlyginimams – nieko.“
​Policijos smurtas: Visuomenėje verda juodas pyktis („Colère noire“) dėl represijų prieš jaunimą.
​Ateities baimė: Reikalaujama geresnių sąlygų darbo vietose, didesnio finansavimo mokykloms ir orios senatvės pensininkams.
​Tai nebe tik pavieniai streikai – tai vieningas frontas prieš E. Macrono politiką, grasinantis peraugti į kur kas didesnį judėjimą.
​Išsamus reportažas iš įvykių sūkurio ir protestuotojų istorijos – nuorodoje žemiau:
🔗 Skaityti visą straipsnį: https://telegra.ph/Pranc%C5%ABzija-pratr%C5%ABko-16-milijono-%C5%BEmoni%C5%B3-kyla-prie%C5%A1-Macron%C4%85-11-06